Kauno miesto dienų renginiai
KĘSTUTIS ŠAFRANAVIČIUS
Kauno miesto dienų renginiai, skirti pažymėti Magdeburgo
teisių suteikimo 600 metų jubiliejų, vyko balandžio 21-25
dienomis. Kauno apskrities totorių bendruomenė gavo pasiūlymą
dalyvauti tautinių mažumų dainų ir šokių kolektyvų koncerte
ir inscenizuotame mūšyje Kauno senamiestyje.
Kauno
karo istorijos klubo prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus
iniciatyva buvo inscenizuotas 1794 m. Kaune vykusio mūšio
tarp T. Kostiuškos sukilėlių ir caro kariuomenės epizodas.
Truputis istorijos faktų. 1794 m. balandžio mėnesį prasidėjęs
sukilimas buvo nukreiptas prieš Rusijos caro valdžią. Šie
istoriniai įvykiai palietė Kauno mieste ir apylinkėse gyvenusius
prieš carinę priespaudą nusiteikusius gyventojus. T. Kostiuškos
idėjos buvo remiamos ir finansiškai, ir fiziškai tiesiogiai
dalyvaujant kariniuose veiksmuose.
Kauno mieste stovėjusi Lietuvos kariuomenės I–oji tautinė
husarų brigada iš karto prisidėjo prie sukilėlių. Generolas
Ignotas Kajetonas Prozoras iš kauniečių suformavo Kauno pėstininkų
batalioną.
Mūsų protėviai nuo pat pradžių įsitraukė į sukilimą.
Visi priešakinės sargybos pulkai kovėsi karo veiksmuose sukilėlių
pusėje. Kauno įvykiuose dalyvavo 4-tojo priešakinės sargybos
pulko kariai. Neišliko duomenų, kurie mūsų protėviai dalyvavo
šiuose įvykiuose.
Vytauto Didžiojo karo istorijos muziejaus
direktoriaus pavaduotojas A. Pociūnas parašė inscenizuoto
mūšio scenarijų. Didelį organizacinį darbą atliko Kauno karo
istorijos klubo vadovas A. Daugirdas. Lietuvos totorių bendruomenių
sąjungos vadovai Kaune vykusiame susirinkime nusprendė, kad
šio pasiūlymo įgyvendinimas turi didelę istorinę prasmę. Alytaus,
Kauno ir Vilniaus apskričių bendruomenių atstovai nusprendė,
kad kiekviena bendruomenė skirs lėšų vienai uniformą pasiūti.
Totorių bendruomenės atstovams renginyje dalyvauti būtina.
Mūsų protėvių indėlis į Lietuvos valstybės karybą yra didelis.
Istorikai nuoširdžiai konsultavo rekonstruojant karines uniformas.
Kauno karo istorijos klubas pakvietė į inscenizuotą mūšį
karo istorijos klubus iš Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos,
Latvijos. Dalyvavo klubai iš Ukmergės, Vilniaus ir kt. Viso
buvo apie 220 žmonių. Kauno renginiui dėmesį parodė  Europos
karo istorijos klubų sąjungos vadovai. Kauno miesto savivaldybė
ir Krašto apsaugos ministerija buvo renginio pagrindiniai
rėmėjai. A. Jakubauskas, K. Z. Šafranavičius ir J. Ridzvanavičius
atstovavo bendruomenę. Renginio dalyviai įsikūrė S. Raštikio
puskarininkių mokykloje. Stovykloje vyko apmokymai, uniformų
ir ginklų apžiūra. Mūsų bendruomenės atstovų panašiame renginyje
nėra buvę, todėl mes jautėme išskirtinį dėmesį.Lietuvos ulonų
klubui. Iš Maskvos atstovavo majoras Sergej Ulanovič, kurio
šaknys iš Trakų Ulano giminės. Maskviečiai rodė išskirtinį
dėmesį, nes Lietuvos totorių pulko egzistavimo pradžia 1800
metai. Jų pulkas pradėtas formuoti iš Priešakinės sargybos
pulko, kurio uniformas mes rekonstravome. Didelį dėmesį jautėme
ir iš Lenkijos klubų atstovų. Lenkai kviečia į paskutinio
T. Kostiuškos mūšio Varšuvos Pragos priemiestyje inscenizavimą.
Europos karo istorijos klubų sąjungos prezidentas generolas
majoras A. J. Ebert kvietė stoti į jų organizaciją. Tai rodo,
kad mes pastebėti ir mūsų protėvių indėlis į karyba žinomas
ir vertinamas.
Atrodo, kad
atėjo laikas steigti Lietuvos totorių karo istorijos klubą.
Visi, kuriems ši idėja artima, kviečiame dalyvauti klubo veikloje.
Šioje srityje darbų yra daugiau. Mes privalome surinkti kuo
daugiau istorinės medžiagos apie mūsų protėvius karius. Šią
medžiagą mes panaudosime kuriamame istorijos muziejuje Raižiuose.
Kauno karininkų ramovės ir Kauno miesto muziejus vadovai siūlo
įrengti pastovias ekspozicijas. Praneškite apie išlikusias
nuotraukas ar kitus daiktus. |
