Atgal į pradžią
Vytauto Didžiojo ir Žalgirio mūšio 600-jų metinių paminklo atidengimo iškilmės


Paminklas Vytautui Didžiajam ir 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms

Perpetua Dumšienė

Lietuvos totorių padėka Lietuvos valstybei

2010 m. birželio mėn. 26 d. vienoje seniausių Lietuvos totorių gyvenviečių Raižiuose, Alytaus rajone, buvo atidengtas paminklas kunigaikščiui Vytautui Didžiajam ir 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms atminti.

Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas pasakoja, kad sprendimą statyti paminklą dar 2007 metais priėmė Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, nutarusi įamžinti Vytauto – iškilaus valdovo, Lietuvos totorių globėjo – atminimą. Tuo tikslu buvo įsteigtas ir įregistruotas Vytauto Didžiojo paminklo pastatymo fondas (fondo iniciatorius ir fundatorius Motiejus Jakubauskas ), kuris paskelbė kreipimąsi į Lietuvos totorių bendruomenės narius ir Lietuvos gyventojus, kviesdamas aukoti būsimam paminklui. Savo kalboje Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas minėjo, kad Lietuvos totoriai didžiojasi tuo, kad jog istoriniame Žalgirio mūšyje kartu su Lietuvos ir Lenkijos kariuomenėmis dalyvavo totorių raiteliai, vadovaujami Aukso Ordos chano Tochtamyšo sūnaus caraičio Dželal-ed-Dino. Tad paminklas Vytautui Didžiajam įprasmins bendrą lietuvių ir totorių istoriją, kovas už Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Paminklo kūrėjas skulptorius Vytautas Jagėla paminklą sukūrė be atlygio, savo darbą skirdamas Tėvynės garbei.

Tokiai garbingai progai skirtas paminklas ir vizualiai įspūdingas. Paminklas iškyla kaip kolona. Paminklo viršutinėje dalyje įkomponuoti Gedimino stulpai ir totorių simbolis – Tarak Tamga, Kai kurie iškilmių dalyviai vėliau pastebėjo, kad abu valstybiniai simboliai turi nemaža vizualinio panašumo. Vidurinėje paminklo dalyje iškaldintos labai svarbios datos: 1392 – Vytautui suteikiamas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio titulas, 1397 – totoriai apgyvendinami LDK , 1410 – Žalgirio mūšis laimėtas, 1430 – Vytauto Didžiojo žūties metai. Apatinėje paminklo dalyje užrašas – "Vytautas Didysis – Lietuvos valdovas". Paminklas 5.20 m. aukščio, iš tamsiai pilko granito.

Pirmininko dr. Ado Jakubausko kalboje buvo paminėta, kad 2009 m. rugsėjo 4 d. į būsimojo paminklo pamatus buvo įleista kapsulė su laišku ateinančioms kartoms, kurioje surašyta informacija apie Žalgirio mūšio svarbą, kunigaikštį Vytautą Didįjį bei totorių atsikėlimo į LDK bei jų gyvenimo Lietuvoje istorija.

Manau, kad prieš aprašydami paminklo atidengimo ceremoniją, skaitytojams trumpai papasakosime apie Lietuvos totorių bendruomenės dabartį ir šiek tiek apie kultūros istorijos šaltinius.

Lietuvos totorių bendruomenė šiandien

Statistikos departamento duomenimis 2009 m. Lietuvoje gyveno 2,5 tūkst. totorių, tai sudaro tik nedidelę visų šalies gyventojų dalį (0,1%). Statistiniai duomenys atskleidžia, jog nuo 1970 m. totorių skaičius Lietuvoje buvo gana pastovus svyravo - nuo 2,5 iki 5 tūkstančių.

Tačiau nors totoriams nebuvo lengva išvengti supanašėjimo su Lietuvos visuomene, jie ir dabar deda dideles pastangas, išsaugoti bent tam tikrą dalį nacionalinio ypatumo bei tautinį ir religinį identitetą. Didelės įtakos tokioms totorių pastangoms turėjo Lietuvos tautinis atgimimas bei nepriklausomybės atgavimas, kurie paskatino ir totorius atsigręžti į savo tautos etninę kultūrą, ištakas bei išpažįstamą religiją. 1988 m. buvo įkurta Lietuvos totorių kultūros draugija, kuriai vadovavo pirmininkas Mensaidas Bairaševskis, sukurti skyriai Vilniuje, Kaune, Alytuje. Šiandien Lietuvos totorius vienija 1996 m. įkurta Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga. Ji apima beveik visas Lietuvos totorių bendruomenes – Vilniaus, Kauno, Alytaus apskričių, Klaipėdos ir Panevėžio miestų bei Varėnos rajono totorių organizacijas. Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lenkijos Respublikos Gdansko L. Kryčinskio totorių kultūros centru, Baltarusijos totorių susivienijimu "Zikr al-Kitab", Krymo totorių Medžlisu, Pasaulio totorių kongresu, esančiu Kazanėje (Tatarstanas), kitomis tautinėmis bendrijomis, Vilniaus, Kauno, Alytaus, Panevėžio bei Klaipėdos miesto savivaldybėmis.

Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga vykdo veiklą, kuri susijusi su informacijos sklaida apie Lietuvos totorius, mokslinių konferencijų – orientų - totoristikos klausimais rengimu, vaikų mokymu, tautinių vakaronių, koncertų, masinių renginių, jaunimo vakarų organizavimu, statistikos apie bendruomenę rengimu. Vykdoma veikla parodo, jog pagrindinis šios sąjungos tikslas yra telkti Lietuvoje gyvenančius totorius, ugdyti tautinę savimonę, nacionalinę kultūrą, papročius, tautinius verslus, spręsti švietimo klausimus. Lietuvos totoriai save pristato ir įvairiose parodose, Trakų muziejų ekspozicijose, pvz. 2006 m. buvo atidaryta pastovi ekspozicija, skirta Lietuvos totoriams, 2007 m. Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyko paroda "Lietuvos totoriai – kariai", prieš keletą metų Subartonių kaime Liucijos Gaidukevičienės sodyboje atidarytas pirmas privatus Lietuvos totorių muziejus. Sukurtas pirmas dokumentinis filmas Lietuvoje, kuriame buvo bandoma vizualiai apžvelgti daugiau nei šešis šimtus metų saugomą Lietuvos totorių istoriją. Veiklą pradėjo Karo istorijos klubas, kuriam vadovauja Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius.

Istoriją kuriame kartu

Buvo malonu pajusti, kad į šventines iškilmes susirinkę totoriai ir lietuviai nuoširdžiai bendravo. Istoriją kuriame kartu – tokia buvo šio renginio samprata.

Pasidairykime po iškilmių aikštę svečių akimis. Nedidelis Raižių kaimas Alytaus rajono Punios seniūnijoje. Būtent čia gyvena gausi Lietuvos totorių bendruomenė. Čia, aikštėje, prie 1867 metais pastatytos medinės mečetės renkasi svečiai. Paminklo atidengimo ceremonijoje pakviesti dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo nariai ir Vyriausybės atstovai, Lietuvoje akredituoti diplomatai, Alytaus rajono ir miesto savivaldybių darbuotojai, Alytaus rajono ir šalies gyventojai, Lietuvos bajorai, Lietuvos heraldikos ir genealogijos draugijos nariai, totorių bendruomenių atstovai iš Lietuvos, Lenkijos, Krymo. Numatyta plati kultūrinio programa domina visus žmones, tad gausiai renkasi ir aplinkinių kaimų gyventojai.

Štai svečiai jau renkasi. Matome įvairių Lietuvos regionų bei užsienio totorių delegacijas. Tarp svečių ir Lietuvos politikai, valstybės institucijų atstovai, katalikų dvasininkai. Atvyksta Krymo totorių delegacija. Oficialūs svečiai, laikantis visų papročių, kviečiami į mečetę, juos priima Lietuvos totorių bendruomenės pirmininkas dr. Adas Jakubauskas. Visi labai patenkinti, kad renginyje dalyvauja ir europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis. Kol oficialūs svečiai užsiėmę mečetėje, kiti žmonės dairosi po aikštę. O čia vyksta viskas, kas būdinga liaudies šventei. Jodinėja raiteliai, pasipuošę stilizuota XV amžiaus totorių karių apranga. Jie pasiruošę parodyti įvairius kovų elementus: šaudyti iš lanko, kapotis karo kirviais, išbandyti iečių taiklumą. Teatralizuotus istorinio mūšio epizodus pasirengę atlikti totorių lankininkai iš Lenkijos ir Kauno riterių klubo. Kiti apžiūrinėja Jano Mateikos "Žalgirio mūšio" originalaus dydžio paveikslo reprodukciją. Visiems iškilmių svečiams labai patinka Alytaus rajono ir Lietuvos totorių amatų ir kulinarinio paveldo pristatymai. Galima stebėti totoriško maisto gamybą – ėriuko kepimą ir plovo gaminimą. Dar kiti žmonės tiesiog žavisi šventine prekyba – perka liaudies meistrų gaminius, tautinius totorių drabužius, suvenyrus, knygas apie Lietuvos totorių istoriją. Pastatyta ir scena šventiniam koncertui.

12 valandą prasideda paminklo atidengimo iškilmės. 1-oji fanfara - kariai atkurtomis totorių karių istorinėmis uniformomis atžygiuoja į jiems numatytas vietas; 2-oji fanfara - Šaulių sąjungos Alytaus sk. šauliai su bajorų vėliavomis sustoja į jiems numatytas vietas; 3-oji fanfara – Vilniaus senjorų teatro aktoriai sustoja prie paminklo teatralizuotai kompozicijai. Ir iškilminga ceremonija prasideda, visuose savo epizoduose pabrėždama ištikimą lietuvių ir totorių bendradarbiavimą: paminklo juostelės kartu perkerpa Vytauto Didžiojo paminklo pastatymo fondo iniciatorius ir fundatorius Motiejus Jakubauskas ir europarlamentaras Vytautas Landsbergis; paminklą kartu šventina muftijus Romas Jakubauskas ir vyskupas Juozas Matulaitis.

O svečių dar laukia daug iškilmingų reginių – ir eisena, kur žengia kariai, plevėsuoja vėliavos, groja orkestrai, rikiuojasi svečiai; ir saulės laikrodžių pristatymas (jų autorius Jonas Navikas). Visi eisenos dalyviai artėja prie totorių mečetės, kurioje vyks šiai garbingai progai skirtos pamaldos.

Po pamaldų koncertas, pavadintas labai prasmingai. "Istoriją kuriame kartu". Tad programoje totorių ir lietuvių meniniai pasirodymai. Galima pasigėrėti daugelio tarptautinių operos festivalių laureatės, operos solistės Lilijos Gubaidulinos (sopranas) dainavimu. Lietuvos totorių ansamblio "Alije"dainomis (vad. Aleksandras Melechas), nuotaikingu Kauno apskrities totorių bendruomenės ansamblio "Leisan" (vad. Natalija Jackevičienė, ansamblio soliste Rima Kazėnienė) pasirodymu. Kartu koncertuoja ir lietuviai — Punios kaimo kapela "Punelė"(vad. Gintautas Šmitas) ir folkloro ansamblis "Levandra" (vad. Onutė Kizelienė), Butrimonių vidurinės mokyklos merginų choras (vad. Neringa Valvonienė) ir šokio studija "Gojelis" (vad. Deimantė Baranauskienė).

Iškilmingoje aplinkoje žmonėms įteikiami Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos Kilmės liudijimai.

Šventei artėjant į pabaigą, kalbuosi su laikraščio "Lietuvos totoriai" vyr. redaktorium Galimu Sitdykovu. Ir mums kartu į galvą ateina mintis, kad šiandien matėme įvykį, kurio daugiau niekad gyvenime ir nepamatysime, nes tokios reikšmingos datos švenčiamos tik kas šimtas metų. O datos, kai bus švenčiama Žalgirio mūšio 700 metų pergalė, mes, deja, nesulauksime. Visgi būtų gera manyti, kad lietuvių ir Lietuvos totorių istorinė bičiulystė išsilaikys ir ateinančio šimtmečio išbandymuose.

Savo ir straipsnio skaitytojų vardu noriu nuoširdžiai padėkoti ir kolegai žurnalistui Galimui Sitdykovui už pagalbą rengiant šį straipsnį spaudai ir specialias konsultacijas. Jo dėka aš ir susidomėjau Lietuvos totorių istorija ir kultūra, jo pakviesta esu dalyvavusi ne viename renginyje, man teko laimė pažinti garbingiausius Lietuvos totorių kultūros kūrėjus ir tradicijų puoselėtojus.