Antrasis greitųjų šachmatų turnyras, skirtas Kauno šachmatų
federacijos garbės prezidentui Romualdui Makaveckui atminti,
įvyko per Kauno dienų šventę
JONAS RIDZVANAVIČIUS
Šiemet gegužės
24 d. per Kauno dienų šventę įvyko jau antrasis greitųjų šachmatų
turnyras, skirtas Kauno šachmatų federacijos garbės prezidentui
Romualdui Makaveckui atminti.
Nepaisant darganoto, niūraus savaitgalio oro, šachmatininkai
varžėsi „Vasaros Olimpo“ lauko kavinėje, atskiesdami žaidimo
įtampą grynu pavasario oru, užkandžiais, kava ir arbata.
Dalyvavo 65 šachmatininkai iš įvairių Lietuvos miestų: Kauno, Vilniaus, Klaipėdos,
Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės, Alytaus, Lentvario, Jonavos.
Turnyre taip pat varžėsi trys totoriai šachmatininkai iš Nemėžio:
Borisas Jakubovskis, Nikolajus Matvijenka ir Tairas Kuznecovas.
Be jų, mūsų bendruomenei atstovavo kauniečiai Danielius Makulavičius,
Radekas ir Danielius Mažitovai. Teisėjavo nacionalinės kategorijos
teisėjas doc. dr. Jonas Ridzvanavičius.
Turnyro atidarymo
metu kalbėjo Jonas Ridzvanavičius, kuris trumpai papasakojo
apie Romualdo Makavecko mokslinę veiklą. Paminėjo, kad mokėsi
Kauno politechnikume, Kauno politechnikos institute, kuriuos
baigė diplomais su pagyrimu. Buvo paliktas dirbti KPI Mechanikos
fakultete dėstytoju. 1959 m. buvo išsiųstas mokytis į Maskvą,
garsųjį Maskvos energetikos institutą aspirantūron. 1964 m.
apgynė technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją
ir grįžo dirbti į Kauno politechnikos institutą. Čia dvi kadencijas
1964–1974 metais buvo Chemijos pramonės mašinų katedros vedėjas.
Po to dirbo docentu Šiluminės ir atomo energijos katedroje.
Buvo rimtas mokslininkas, teoretikas, geras dėstytojas. Iki
pat mirties Mechanikos fakulteto magistrantams ir doktorantams
skaitė išplėstą Termodinamikos kursą.
Toliau J. Ridzvanavičius papasakojo apie R. Makavecko šachmatinę
veiklą. Buvo Kauno šachmatų federacijos prezidentas. Jam vadovaujant
Kauno šachmatų klubas persikėlė į naujas geras patalpas po
Dariaus ir Girėno stadiono tribūnomis. Šių patalpų Kauno šachmatininkai
neteko 1992 metais. R. Makaveckui vadovaujant buvo įkurta
Kauno vaikų šachmatų mokykla. Bet didžiausias R. Makavecko
nuopelnas buvo tas, kad jis asmeniniais ryšiais atvėrė Kauno
šachmatininkams duris į tarptautinę areną, kur jie galėjo
iškovoti tarptautinius vardus. R. Makavecko dėka Kauno šachmatininkai
jau tarybiniais laikais dalyvavo turnyruose Lenkijoje, Čekoslovakijoje,
Vengrijoje, o tai tiesiogiai per Maskvą buvo visai neįmanoma.
Dar J. Ridzvanavičius papasakojo apie Romualdo visuomeninę
veiklą Lietuvos totorių bendruomenėje, kurios pirmininku jis
buvo 1995–1998 metais. Dabar Lietuvos totorių bendruomenė
mielai prisideda prie šio šachmatų turnyro organizavimo ir
finansavimo. Jeigu Lietuvos totorių bendruomenė finansuos,
Kauno šachmatų federacija sutinka organizuoti šį memorialą
kiekvienais metais.
Toliau savo prisiminimais apie docentą R. Makavecką pasidalijo
jo 1963 metų studentas inžinierius Ričardas Česnutis. Jis
pabrėžė puikias Romualdo žmogiškąsias savybes, puikų dėstymą,
su šiluma prisiminė studijų metus.
Vėliau atvykęs dabartinis Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos
pirmininkas daktaras Adas Jakubauskas pasveikino susirinkusiuosius
varžybų dalyvius, atkreipė dėmesį į šiemet išaugusį dalyvių
skaičių bei pažadėjo ir ateityje tokius turnyrus remti, kad
jie taptų tradiciniai.
Turnyras vyko 9 ratais, kiekvienas žaidėjas turėjo po 15 minučių
partijai. Prasidėjus turnyrui, šachmatininkai sėdo už plačių
lauko stalų ir pradėjo kovas prie languotųjų lentų. Pamažu
išryškėjo tarptautinio meistro iš Jonavos Aido Labucko pranašumas.
7-ajame rate nugalėjęs L. Ratkų, jonavietis daugiau nebepaleido
iniciatyvos iš rankų ir surinkęs 7,5 taško iš 9 galimų, tapo
2008 metų R. Makavecko atminimo turnyro nugalėtoju. Antrąja–trečiąja
vietomis pasidalijo marijampolietis Rolandas Martinkus ir
pereitų metų turnyro nugalėtojas, Vytauto Didžiojo universiteto
magistrantas Aleksandras Jegorovas. Jie surinko po 7 taškus.
4–7 vietas pasidalijo tarptautinis sporto meistras Kęstutis
Kaunas, kauniečiai Laimonas Ratkus, jaunasis Tomas Laurušas
ir šiaulietis Raimondas Narmontas. Visi jie surinko po 6,5
taško.
Iš totorių šachmatininkų geriausiai pasirodė Borisas Jakubovskis
iš Nemėžio, užėmęs su grupe šachmatininkų 14–19 vietą ir surinkęs
5,5 taško iš 9 galimų.
Uždarymo metu varžybų teisėjai J. Ridzvanavičius ir A. Rauduvė
įteikė žaidėjams prizus bei atminimo diplomus. Be išvardintų
nugalėtojų atskiri prizai dar atiteko: geriausiai pasirodžiusiai
moteriai (mergaitei) – Kauno Varpo gimnazijos moksleivei,
kandidatei į Lietuvos olimpinę moterų šachmatų rinktinę Brigitai
Laurušaitei, geriausio senjoro prizas įteiktas Kauno vaikų
šachmatų mokyklos treneriui Gintautui Petraičiui, antrojo
senjoro prizas atiteko Nemėžio totorių atstovui Nikolajui
Matvijenkai. Geriausio jaunuolio prizą pasirinko Tomas Laurušas,
kuris užėmė 4–7 vietas ir galėjo rinktis norimą prizą, antrojo
jaunuolio prizas atiteko alytiškiui Linvydui Ivaškevičiui.
Geriausia jaunuole pripažinta kaunietė moksleivė Miglė Lepeškaitė.
Geriausio žaidėjo be reitingo prizas įteiktas moksleiviui
Titui Stremavičiui, antrojo žaidėjo be reitingo prizas atiteko
mūsiškiui iš Nemėžio Borisui Jakubovskiui.
Dalyviai buvo pakviesti dalyvauti R. Makavecko atminimo turnyre
2009-aisiais metais.
Po vaišių žaidėjai ėmė skirstytis – dalis nuskubėjo pasinerti
į mieste vykusį Kauno dienų šurmulį, daugelis pasuko į Senamiestyje
vykusį Lietuvos vyrų šachmatų čempionato finalą, kiti išvyko
namo – į Klaipėdą, Panevėžį, Alytų, Nemėžį bei kitus Lietuvos
miestus. Mūsiškiai totoriai nuskubėjo į Senamiestį, kuriame
vyko 1794 metų Tado Kosciuškos sukilimo epizodo, kai sukilėliai
bandė užimti Kauną, mūšio inscenizacija. Šioje inscenizacijoje
dalyvavo Adas Jakubauskas, Kęstutis Šafranavičius ir Jonas
Ridzvanavičius jaunesnysis, kurie vaidino Pirmojo priešakinės
sargybos pulko, dalyvavusio minėtame puolime, totorių karininkus.
|
