Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti Jonas bei Felicija
Radlinskai (po mirties) bei Elena Asanavičienė
2008 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Prezidento
rūmuose, Lietuvos Respublikos prezidento dekretu Žuvančiųjų
gelbėjimo kryžiumi buvo apdovanoti asmenys (arba jų palikuonys),
kurie nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai Antrojo pasaulinio
karo metais gelbėjo žydų tautybės žmones nuo nacių genocido.
Tarp apdovanotųjų – Lietuvos totoriai Jonas bei Felicija Radlinskai
(po mirties) bei jų dukra kaunietė Elena Asanavičienė.
Atsiimti šio garbingo apdovanojimo į Lietuvos Respublikos
Prezidento rūmus atvyko apdovanotųjų giminaičiai – Jono bei
Felicijos Radlinskų vaikaičiai Violeta Jakubauskienė, Liucija
Kalkauskienė bei Danielius Bagdanavičius. Jonas ir Felicija
Radlinskai su trimis savo dukterimis Elena, Rože bei Maryte
gyveno Alytaus rajone, Butrimonių valsčiuje, Raižių kaime.
Jonas Radlinskas nuomojo žemę ir vos galėjo išmaitinti savo
šeimos narius. Deja, šios šeimos laukė daug didesni išbandymai
nei kasdieniniai nepritekliai. 1942 m. rudenį į Radlinskų
duris pasibeldė Butrimonių prekybininko, mėsos parduotuvės
savininko dukterys Dora ir Šifra Reznikaitės. Prieš 1941-ųjų
rugsėjo 9-ąją, kai buvo iššaudyti visi Butrimonių miestelio
žydai, seserys Reznikaitės pabėgo ir, nuolat kentėdamos alkį,
vaikščiojo iš kaimo į kaimą, slapstėsi pas valstiečius, kartais
gaudamos prieglobstį kelioms dienoms, kartais porai mėnesių.
Drabužiai, kuriuos jos dėvėjo, pavirto į skarmalus.
Jonas ir Felicija Radlinskai Reznikų šeimą pažinojo dar
prieš karą, todėl jiems buvo skaudu girdėti, kad iš didelės
šeimos liko tik Dora ir Šifra. Jonas ir Felicija Radlinskai
pasigailėjo pabėgėlių ir sutiko jas paslėpti. Merginos slapstėsi
įvairiose sodybos vietose – namo rūsyje, palėpėje, kluone,
vasarą kartais slėpdavosi laukuose, šieno kūgiuose. Buvo iškasta
duobė-slėptuvė ir kambaryje, po lova, kur Dora-Elenutė ir
Šifra-Rožytė slėpdavosi iškilus netikėtam pavojui. Felicija
išmokė merginas siūti, kad, ištisas dienas praleisdamos slėptuvėje,
turėtų kuo užsiimti. Kai Radlinskų šeima susirinkdavo vakarienei,
būdavo užtraukiamos užuolaidos ir prie stalo kartu sėsdavo
ir Dora su Šifra. Gyvendamos pas Radlinskus, 1944-ųjų rugpjūtį
Dora ir Šifra sulaukė išlaisvinimo. Pradžioje jos trumpam
sugrįžo į savo namus Butrimonyse, vėliau apsigyveno Kaune.
Dora Reznikaitė-Lipkovičienė Kaune gyvena ir dabar, o jos
sesuo Šifra Reznikaitė (vėliau Eidelmanienė) 1970 m. emigravo
į Izraelį, kur gyveno iki savo gyvenimo pabaigos. Abi seserys
visą gyvenimą palaikė ryšius su savo gelbėtojais.
Jonas ir Felicija Radlinskai pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais
2000 m.
„LT“ informacija.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos
Prezidento rūmų 2008 m. rugsėjo 19 d. medžiagą. |
